Saga um skulduga žjóš

Sagan sżnir aš višhorf fólks til żmissa žįtta breytist miklu meira en flestir gera sér grein fyrir.  George Freidman dregur skemmtilega fram ķ bók sinni The Next 100 Years hversu framtķšarsżn fólks breytist ört.  Ķ upphafi sķšustu aldar var žvķ haldiš fram aš strķš vęri óhugsandi, višskiptahagsmunir hreinlega leyfšu žaš ekki og frišsöm Evrópu myndi stżra heiminum.  Ašeins tuttugu įrum sķšar var Evrópa ķ rśstum eftir hrikaleg strķšsįtök og Bandarķkinn og Japan fóru aš vera ašeins meira en vaxandi žjóšir.  Ašeins eitt žótti vera vķst; Strķš yrši aldrei aftur leyft aš eiga sér staš.  Įriš 1940 var Evrópa enn aftur ķ višjum strķšsįtaka og Žżskaland yrši rįšandi afl ķ framhaldinu.  Tuttugu įrum sķšar réši Evrópa litlu, įlfan var klufin ķ tvennt af Bandarķkjamönnum og Sovétrķkjum; kalt strķš var hafiš.  Žaš kalda strķš réši enn rķkjum įriš 1980 og žótti eitthvaš eins og nišurrif jįrntjaldsins vera óhugsandi.  Žaš var žó stašreyndin um nęstu aldamót og strķš žótti į nżjan leik vera óhugsandi.  Hverjum datt 9/11 žį ķ hug?

 


Ofangreindir žęttir eru umhugsunarefni varšandi eftirfarandi sögu.  Einu sinni var rķki sem hafši öšlast sjįlfsstęši nokkrum įratugum įšur.  Žjóšin samanstóš af 280 žśsund einstaklingum sem byggši afkomu sķna fyrst og fremst af fiskveišum.  Fariš var hins vegar ķ dżrar framkvęmdir sem kostušu sitt.  Žegar aš mikill samdrįttur įtti sér staš į heimsvķsu drógust tekjur saman, fjįrlagahallinn fór yfir 10% af žjóšartekjunum og skuldir žjóšarinnar boriš saman viš tekjur žess voru oršnar meira en tķfaldar.  Stjórnmįlamenn voru rśnir öllu trausti og žurftu rįšherrar jafnvel vernd gegn fjöldanum sem vildi ganga ķ skrokk žeirra.

 


(Nęstum žvķ) nżja Ķsland

 

Žetta var Nżfundnaland įriš 1933.  Samdrįtturinn var Kreppan mikla.  Nišurstaša žessarar fjįrmįlakreppu landsins var aš žjóšin samžykkti aš fórna sjįlfsstęši sķnu og Bretar fengu sķnu fram viš aš innlima hana viš Kanada.  Nżfundnaland er tekiš sérstaklega sem dęmi ķ nżśtgefinni bók Reinhart og Rogoff sem nefnist This Time Is Different sem fjallar um megindlegar stęršir ķ tengslum viš fjįrmįlabólur.   Skuldir žjóšarinnar voru yfirteknar af kanadķsku rķkisstjórninni til aš koma ķ veg fyrir aš dóminó įhrif fęru yfir landamęrin til žeirra banka (bankakrķsa ķ einu landi getur aušveldlega breišst yfir til annars lands žegar aš skuldunautar fara aš svipast eftir lķkum einkennum į svęšinu žar sem krķsan į upptök sķn).

 

Nżfundnaland lenti tęknilega aldrei ķ gjaldžroti, žaš einfaldlega blasti viš.  Sagan er auk žess full af dęmum žar sem aš žjóšir, jafnvel heimsveldi, hafa ekki stašiš ķ skilum viš skuldbindingar sķnar.  Rśssland er nżlegt dęmi en višhorfiš į žeim tķma, fyrir rśmum įratug, var ekki aš rįšast į landiš og taka til dęmis listaverk žjóšarinnar upp ķ skuldir (žaš er aušvitaš ekki hęgt gegn žjóš sem getur variš sig meš žeim hętti).  Žaš eru hins vegar dęmi um slķkt ķ Sušur Amerķku į fyrri hluta sķšustu aldar, žegar aš Bandarķkjamenn yfirtóku tollstöšvar žjóša til aš innheimta skuldir og hernįmu jafnvel Dominķska lżšveldiš įriš 1916.

 

Höfundar benda į aš aškoma Alžjóša gjaldeyrissjóšsins (AGS) hafi jafnvel komiš ķ veg fyrir slķkum ašgeršum sķšar.  Žaš žżšir žó ekki aš žęr ašgeršir hafi skilaš góšum įrangri, hann er raunar frekar slakur hjį skuldugum žjóšum.  Reynslan sżnir aš skuldugar žjóšir nįi sjaldan aš vinna sér śr žeim vandamįlum meš auknum vexti tekna, einhverjar afskriftir séu naušsynlegar.  Höfundar velta einnig fyrir sér menningarleg sjónarmiš rķkja ķ žeim efnum; hafa žau burši til aš įvinna sér į nż lįnshęfnistraust?

 

Lęrdómur

 

Žó svo aš hruniš hafi valdiš gķfurlegum bśsifjum į Ķslandi žį mįtti litlu muna aš ekki fęri jafnvel enn verr.  Aškoma AGS hafur sett spurningarmerki um hvort aš stżring fjįrmįla žjóšarinnar sé ķ raun ķ hennar höndum. 
Ķslendingar verša aš skilgreina sig sem žjóš sem leggur įherslu į ašhaldi ķ fjįrmįlum.  Alžingismenn, lög og reglugeršir duga skammt.  Žetta žarf aš vera hluti af almennri hugsun samfélagsins.  Žaš er ekki einungis hluti af žvķ aš fį aftur traust erlendra ašila, heldur lykill aš žvķ aš višhalda ašra grunn žętti žjóšarinnar, til dęmis velferšasamfélagi.  Ég tel aš slķkt žurfi aš koma fram ķ stjórnarskrį Ķslands.

 


« Sķšasta fęrsla | Nęsta fęrsla »

Athugasemdir

1 Smįmynd: Sumarliši Einar Dašason

Mjög góš lesning.

Sumarliši Einar Dašason, 27.11.2010 kl. 16:06

2 Smįmynd: Gušmundur Įsgeirsson

Fķnn pistill.

Ég myndi vilja sjį ķ stjórnarskrį įkvęši um sjįlfsskuldarįbyrgš valdahafanna į opinberum skuldbindingum sem eftir standa aš kjörtķmabili žeirra loknu. Žaš myndi hamla gegn ósjįlfbęrri skuldsetningu. Ķ lok hver kjörtķmabils ęttu frįfarandi valdhafar aš vera skyldašir til aš skila af sér skżrslu um žau verkefni sem unnin hafi veriš į kjörtķmabilinu, helstu stefnumarkandi įkvaršanir, og fjįrhagslega afkomu, svo hęgt sé aš leggja mat į frammistöšu žeirra meš sannreynanlegum hętti. Og žaš ĮŠUR en kosiš er aš nżju. Meš žessu móti vęri komiš ķ veg fyrir aš óreišumenn nįi endurkjöri.

Einnig vil ég sjį įkvęši um stöšugleika męlieininga, ž.m.t. gjaldmišils sem notašur er ķ verslun og višskiptum. Viš myndum ekki samžykkja fermetraverš į parketi ef lengdin į metranum vęri sķbreytileg, eša hveiti į kķlóverši ef magniš sem viš fengjum vęri sķbreytilegt. Žaš sama ętti aš gilda um męlieininguna sem greišsla fyrir vöruna er męld ķ, sjįlfan gjaldmišilinn. Annars erum viš ķ nįkvęmlega sömu stöšu og ef ašrar męlieiningar vęru breytilegar og hįšar duttlungum sérhagsmuna.

Enn fremur er mikilvęgt aš leišrétta sem allra fyrst žann óskapnaš sem kallašur hefur veriš eignarréttarįkvęši stjórnarskrįrinnar, og skilgreina betur žannig aš öll tvķmęli séu tekin af um aš mannréttindi eigi ašeins viš um mannfólk, og fyrirtęki hafi engin réttindi heldur ašeins starfsreglur. Žetta er einfaldlega spurning um ešlilega forgangsröš, fyrirtęki geta ekki veriš til įn fólks, en į mešan žau eru jafnsett aš lögum munu fyrirtękin alltaf hafa yfirburši ķ krafti stęršar og fjįrmagns, og leitast viš aš gera okkur aš žręlum sķnum. Žaš er eitthvaš verulega mikiš aš fyrirkomulagi žar sem mannskepnan og velferš hennar er sett ķ annaš sęti, en ķ fyrsta sęti eru tilbśin fyrirbęri sem eru óefnisleg, ómanneskjuleg, hafa enga sišgęšisvitund og hafa ašeins žaš markmiš aš gręša peninga alveg sama hvern žaš skašar. Žetta er žveröfug forgangsröšun, fyrirtękin eiga aš žjóna okkur mannfólkinu, ekki viš žeim.

Loks ętti aš vera įkvęši sem bannar sérreglur fyrir stjórnmįlastéttina. Helst žannig aš stjórnmįlamenn vęru skyldašir til aš upplifa į eigin skinni afleišingar žeirra įkvaršana sem žeir taka. Stjórnmįlamenn myndu t.d. lķklega hugsa sig tvisvar um įšur en žeir skera nišur žjónustu, ef žeir žyrftu sjįlfir aš verša af žeirri žjónustu. Žannig mętti hugsa sér aš sį sem skeršir kjör einhvers hóps ķ žjóšfélaginu yrši aš taka į sig sambęrilega skeršingu į sķnum eigin kjörum. Stjórnmįlamašur sem myndi vilja hękka skatt į eitthvaš sem fólki er naušsynlegt yrši aš borga sjįlfur sama skatt, nema tvöfaldan. Sį sem vill heimila mengandi starfsemi gęti žaš ekki nema bśa sjįlfur į įhrifasvęši mengunarinnar. Sį sem vildi hafa tannlękningar undanskildar žeirri heilbrigšisžjónustu sem fólk almennt į rétt į fengi sjįlfur ekki aš fara til tannlęknis. Og žar fram eftir götunum. Meginįstęšan fyrir žvķ aš stjórnmįlamenn taka slęmar įkvaršanir af įyrgšarleysi er aš žeir žurfa einmitt aldrei aš bera neina įbyrgš, žaš er alltaf einhver annar sem tekur skellinn og oftast er žaš almenningur. Meš žessu móti vęri žeim hinsvegar beinlķnis gert ókleift aš firra sig įbyrgš, og ef žeir ętlušu aš gera vel viš sjįlfa sig gętu žeir žaš ekki nema leyfa öllum öšrum aš njóta góšs af lķka.

Gušmundur Įsgeirsson, 29.1.2011 kl. 18:16

Bęta viš athugasemd

Ekki er lengur hęgt aš skrifa athugasemdir viš fęrsluna, žar sem tķmamörk į athugasemdir eru lišin.

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband